2019 12 10
Naujienų agentūra

 



 

 

 

                                                                                                   

                                                                                   

Prie apskritojo stalo – apie vandens tiekimo problemas
NAUJIENOS -> Aplinkos apsauga
NAUJIENOS -> Kitos naujienos

Lapkričio 19 dieną Kalvarijos savivaldybės administracijos salėje viešosios įstaigos Nemuno euroregiono Marijampolės biuro iniciatyva buvo surengtos susitikimo – apskritojo stalo viešos diskusijos „Geriamojo vandens tiekimas. Situacija ir derami sprendimai“. Į jas buvo pakviesti ir dalyvavo Kalvarijos ir aplinkinių savivaldybių atstovai, gyventojai.

Pradėdamas šį susitikimą Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis pasidžiaugė, kad toks renginys vyksta ir pabrėžė, jog ši tema yra labai svarbi ir ją būtina nagrinėti. Pasak jo, pastaraisiais metais Kalvarijos savivaldybėje daug padaryta, kad gyventojai gautų kokybišką geriamąjį vandenį, įgyvendinta keletas projektų, Sangrūdoje, Liubave numatyta pagerinti vandens kokybę, bet dar yra vietų, kur gyventojai negauna kokybiško geriamojo vandens ir padėtį būtina gerinti.

 

VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius pristatė geriamojo vandens tiekimo formas ir situaciją Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione bei supažindino su pagal Europos Komisijos finansinės priemonės „b-sprendimai“ („b-solutions“) užsakymu atlikto tyrimo rezultatais. Pasak jo, dabar esanti padėtis neramina, nes kalbama tik apie centralizaciją ir užmirštami gyventojų interesai.

Lietuvoje 95 procentai gyventojų pagal normatyvus turi būti prijungti prie centralizuoto vandens tiekimo tinklų, tuo tarpu Kalvarijoje šis skaičius siekia vos 55 procentus, o Sangrūdos seniūnijoje – vos 23 proc. visų deklaruotų gyventojų. Pasak jo, lėšų šiam klausimui skiriama nedaug, o artėjantis naujas ES 2021-2027 metų finansinis laikotarpis bei girdimos kalbos verčia galvoti, kaip esamą padėtį taisyti.

Pasak G.Skamaročiaus, jau gautas Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pritarimas atvykti į komiteto posėdį ir jame pristatyti bei aptarti šiuos klausimus.     

Jis sakė, kad reikia ieškoti galimybių atskirose Lietuvos ir Lenkijos pasienio gyvenvietėse tiekti ar pirkti vandenį iš kaimynų, nes tokia praktika yra pasiteisinusi, pavyzdžiui, Vokietijos ir Olandijos, Vokietijos ir Lenkijos pasienio gyvenvietėse. Dabar geriamojo vandens kaina kaimyniniuose Lenkijos valsčiuose – Punske, Šypliškėse, Rūdelėje du ar daugiau kartų mažesnė nei Kalvarijos ar kitų gretimų savivaldybių, nors pridėtinės vertės mokestis nėra mažesnis nei pas mus. Be to, susijusių darbų kaina bei įranga čia apie 40-60 procentų pigesnė nei Lietuvoje.

„Nedideli kaimai yra tarsi palikti likimo valiai, jei juose gyvena mažiau nei 50 gyventojų ar ten nėra tinkamos infrastruktūros - savivaldybėms „leista“ juose neteikti šių paslaugų. Nacionalinių institucijų politiniu sprendimu iš Europos Sąjungos fondų per Aplinkos ministeriją parama iki dabartinio laikotarpio galėjo būti skirta tik tuo atveju, jei kaime gyvena ne mažiau kaip 200 žmonių. Dabartinė nacionalinė ir regioninė politika įtakoja gyventojų skaičiaus mažėjimą, ypatingai kaimiškose vietovėse, jiems dabartiniu laikotarpiu nebuvo net teisės tikėtis deramos paramos gaunant kokybišką vandenį “, - teigė G.Skamaročius.

Pokalbyje dalyvavęs Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Audrius Klėjus pabrėžė, kad baigiasi finansinis laikotarpis, kuriame buvo numatytos lėšos vandentvarkai, o tiekiant kokybišką vandenį orientuotasi tik į didesnius miestus, užmirštant kaimų gyventojus. Jo nuomone, Lietuvoje būtina inventorizuoti visą vandentvarkos sistemą, išanalizuoti padėtį, nes dar daug kur nėra centralizuoto vandens tiekimo, dažnai jis tiekiamas iš vandentiekio bokštų, kurie priklauso bendruomenėms ir yra prastos būklės. Vicemeras siūlė ministerijoms į žmogų nežiūrėti tik kaip į statistinį vienetą. „Esamos padėties mes tikrai neišspręsime be Europos Sąjungos ir valstybės paramos“, - sakė jis.

Kalvarijos savivaldybės Kvietkinės kaimo bendruomenės atstovė Jurgita Briunienė kalbėjo apie tai, kad jų kaime, nutolusiame nuo Kalvarijos 8 kilometrus yra 18 namų, bet gyventojų skaičius nesiekia „normų“. Jų amžiaus vidurkis - 35-40 metų, jie jau daug metų negauna centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens, o vasarą visi šuliniai išdžiūsta.

Akmenynų seniūnė Danguolė Sinkevičienė išsakė nuomonę, kad viešai teikiamos paslaugos turėtų pasiekti kiekvieną žmogų. „Kokią žinią po tokios po čia išgirstų kalbų dabar parnešti žmonėms“?, - klausė ji.  Panašias pastabas su konkrečiais įvairių vietovių ir situacijų pavyzdžiais išsakė seniūnai, kiti administracijos darbuotojai.

Šias ir daug kitų pastabų išklausiusi Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė sakė, kad ministerijai yra žinomos šios problemos, o dirbta pagal anksčiau suformuotas nuostatas. Pasak jos, 2007-2013 metais 30 procentų visos paramos atiteko mažesnėms gyvenvietėms (ministerija „mažosiomis“ laiko tas, kuriose gyvena daugiau nei 2000 gyventojų), 2014-2020 metų laikotarpiu šis skaičius taip pat yra panašus, bet, žinoma, paramos gali tikėtis tik 200-2000 gyventojų turinčios vietovės. Ji aiškino, kad mažesnių gyvenviečių atstovai turėtų gauti paramą iš Kaimo plėtros programos, kad du finansiniai mechanizmai nesidubliuotų.

„Pasiūlymas tiekti vandenį per valstybinę sieną yra naujas, įdomus, jį reikėtų gerai išanalizuoti, pasverti visus „už“ ir „prieš“, nes bus įvairiausių klausimų,  pavyzdžiui, kokie normatyvai būtų taikomi, ar ta gaunama nauda būtų pakankama.

Europos Komisija jau nemato galimybių mums skirti paramą iš struktūrinių fondų vandentvarkai 2021-2027 metais, nes jos atstovai mano, kad iki dabar šiam tikslui jau skirta apie milijardo eurų suma geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymui yra pakankamai didelė ir jos turėjo užtekti“, - teigė ji.

Pasak ministerijos atstovės, Lietuvoje yra 53 aglomeracijos (jungtinės gyvenvietės paslaugos gavimui), kurios neįgyvendino nuotekų direktyvos nuostatų – būtent dėl to prieš Lietuvą yra pradėta byla ir pažeidimus būtina ištaisyti iki 2023 metų. Pralaimėjus bylą, mūsų valstybei tektų grąžinti dalį paramos.   

Pranešėja taip pat pristatė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių stambinimo planą. Pagal jį numatyta prie stambesnių, geriau dirbančių įmonių prijungti mažesnių savivaldybių vandens tiekėjus. Šiuo klausimu jau vyko susitikimai su Europos Komisijos atstovais, panašūs planai aptariami ir Latvijoje bei Estijoje.

Susitikimo pabaigoje G. Skamaročius apibendrino situaciją. Pasak jo, ministerijos vadovybės perduodama žinia rodo, kad ji neturi nuostatų ir priemonių, kaip pakeisti dabartiniu metu esamą „mažesniųjų“ vietovių ilgalaikio nerėmimo tvarką. Tam būtinas didesnis ir nuolatinis bendruomenių dėmesys, būtina derama politinė valia.

Jis išreiškė viltį, kad po pažadėtų susitikimų Seimo komitetuose, didesnio aktyvumo iš kitų kraštų ir bendruomenių bei kitų veiksnių bus pokyčių teisės aktuose ir nuostatose. Aplinkos ministerijos vadovybė taip pat turės įsiklausyti į mažesnių vietovių gyventojų poreikius ir lūkesčius - būtinybę 2021-2027 metais iš dalies  finansuoti geriamojo vandens tiekimo ir kitų būtiniausių paslaugų infrastruktūrą „jos dar negavusiems“, nuimant esamus gyventojų skaičių ribojimus (Lenkijoje tokių apribojimų nėra). Su Europos Komisijos atstovais derėtis būtina, reikia nesigėdinti pripažinti klaidas tam, kad apgintume esminius mūsų gyventojų interesus.

Lietuvoje planuojama įmonių centralizacija (ar tiesiog mažųjų panaikinimas) pagal dabartinį variantą – tai tiesiog noras nacionalinių (o kai kada ir ES) institucijų klaidų naštą perkelti ant visų vandens vartotojų. Tai kels sumaištį, atitrauks žmones nuo svarbesnių darbų, pridarys neplanuotų papildomų išlaidų, mažins motyvaciją bei sprendimų priėmimo teisę ir kontrolę vietose. Vėliau vėl tektų grįžti prie mažesnių tiekėjų, tad kodėl taip daroma? Lenkijoje nėra vandens tiekėjų centralizacijos, valsčiai turi tik po keletą tūkstančių gyventojų ir kiekvienas po atskirą vandens tiekėją. Rezultatas -  ten kainos apie 2 kartus mažesnės.

Abipusė nuomonė ir dabartiniai sutarimai bei nacionalinės garantijos reikalingi tam, kad būtų galima spėti pasiruošti naujus planus, techninę dokumentaciją, vietinius ir bendrus su kaimyniniais rajonais politinius sprendimus, projektus. Šias žinias būtina perduoti ir savivaldybių, bendruomenių gyventojams, nes tai svarbu planuojant gyvenamąsias vietoves, veiklas jose.  

Kalvarijos meras V. Plikaitis padėkojo organizatoriams ir dalyviams už savalaikes iniciatyvas, suteiktą informaciją, pasikeitimą nuomonėmis, nes geriamojo vandens tema yra viena iš svarbiausių savivaldybėje.

 

www.nemunas.info informacija ir nuotraukos 

  Atgal Archyvas Spausdinimo versija  
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų nėra
© NEMUNO EUROREGIONO
MARIJAMPOLĖS BIURAS.
Visos teisės saugomos.


Naujienų portalas yra projekto „Nemuno euroregiono įvaizdžio gerinimas ir informacijos sklaida“ dalis.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga

Sprendimas: Idamas.
Naudojama Smart Web sistema.