2020 05 27
Naujienų agentūra

 



 

 

 

                                                                                                   

                                                                                   

Sukanka 40 metų Europos konvencijai dėl pasienio bendradarbiavimo
NAUJIENOS -> Kitos naujienos

Gegužės 21 dieną sukanka 40 metų Europos konvencijai dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų. Ją 1980 m. gegužės 21 dieną Madride pasirašė 23 Europos valstybių atstovai, vėliau patvirtino - ratifikavo dar keliolika Europos naujųjų valstybių, tarp jų  Lietuvos Respublikos Seimas.

Konvencijos preambulėje rašoma:

„Valstybės, Europos Tarybos narės, šios Konvencijos signatarės,

Atsižvelgdamos į tai, kad Europos Tarybos tikslas – pasiekti didesnę jos narių vienybę ir skatinti jų savitarpio bendradarbiavimą;

Atsižvelgdamos į tai, kad, kaip apibrėžta Europos Tarybos Statuto 1 straipsnyje, šio tikslo bus siekiama sudarant sutartis ir drauge veikiant administracijos srityje;

 

Atsižvelgdamos į tai, kad Europos Taryba užtikrina Europos teritorinių bendrijų ar valdžios organų dalyvavimą siekiant šio tikslo;

Atsižvelgdamos į potencialią bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ar valdžios organų pasienio zonose svarbą tokiose srityse kaip regionų, miesto ar kaimo vietovių plėtojimas, aplinkos apsauga, komunalinio ūkio ir paslaugų gerinimas bei abipusė pagalba krizinėmis situacijomis;

Turėdamos omenyje praeities patyrimą, kuris rodo, kad bendradarbiavimas tarp Europos valstybių vietinių ir regioninių valdžios organų padeda joms efektyviau įgyvendinti savo tikslus ir konkrečiai prisideda prie pasienio regionų padėties gerinimo ir jų raidos;

Tvirtai apsisprendusios visapusiškai remti tokį bendradarbiavimą ir šitaip prisidėti prie ekonominės ar socialinės pažangos pasienio regionuose ir draugiškumo dvasios, kuri jungia Europos tautas,

Susitarė: ...“.

Plačiau skaityti:https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.37833?jfwid=rivwzvpvg .

Lietuva šią konvenciją ratifikavo 1997 m. balandžio 8 d. įstatymu Nr. VIII-181 ( https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.37695?jfwid=rivwzvpvg )

Atsižvelgiant į šias nuostatas 1997 m. birželio 6 d. buvo įkurta Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos Respublikų pasienio regionų sąjunga (PRS) „Euroregionas Nemunas“. Lietuvoje 1998.07.13 buvo įkurta pasienio savivaldybių viešoji įstaiga Nemuno euroregiono Marijampolės biuras. Vėliau prie mūsų Euroregiono prisijungė ir rytinė Karaliaučiaus srities dalis.

Visi tikėjomės, kad su 1980 m. sutartų teisių patvirtinimu (ratifikavimu) 1997 m. ateina ir pagarba provincijai („teritorinėms bendrijoms“ - euroregionams, pasienio savivaldybėms ir jų struktūroms), o kartu ir čia gyvenantiems bei savo aplinką norintiems gerinti piliečiams.

Iš pradžių Lietuvos nacionalinė valdžia Vidaus reikalų ministerijoje įkūrė Regioninės politikos departamentą, ministerijos sekretoriui Algirdui Astrauskui dirbant realiau parodė ir dėmesį Lietuvos euroregionų struktūrų (įkurtų viešųjų įstaigų pagrindu) veiklai. Jų atstovus įtraukė į pasienio regionų bendradarbiavimui skirtų 2004-2006 metų Kaimynystės programų planavimą ir dalinį jų valdymą, konsultacijas, svarstymus. Bet baigėsi A.Astrausko kadencija, o nacionalinės valdžios institucijų atstovai bei jų administracinės struktūros vėl grįžo prie Europos Sąjungos lėšų didesnio centralizavimo (monopolizavimo), o tuo pačiu ir euroregionų bei regionų teisių mažinimo. Iš veikusių 3 euroregionų Lietuvoje išlikome tik trys: Nemuno, Baltijos ir Ežerų krašto.

Šiai dienai viešųjų įstaigų ir regioninės politikos, demokratijos regionų atžvilgiu nuostatos mūsų valstybėje yra patekusios į aklavietę.

Iki dabar su Vidaus reikalų ministerija niekaip nepavyksta sutarti, kad valstybėje turime grįžti prie įstatymu įtvirtintos paminėtos europinės nuostatos – grąžinti teises ir demokratijos nuostatas euroregionams, regionams / kraštams ir kitoms pasienio (o kartu ir kitų regionų) institucijoms.

Regionų vienetus (administracijas) – apskritis pradėję atkurti 1994 m., jau 2010 m. jas panaikino, nors mūsų Konstitucijoje ir sutartyse su ES, o svarbiausiai – sveikų santykių tarp nacionalinių ir vietinių institucijų (kaip tarpinei grandžiai) palaikymui privalu juos turėti. Apie Regioninės plėtros tarybų modelio trūkumus ir saviapgaulę nutylėjimo principu taip pat daug rašyta ir kalbėta. Verta tik priminti, kad 2012-2019 m. mūsų viešojoje įstaigoje Nemuno euroregiono Marijampolės biure specialistų pareigoms buvo įdarbinti 2 Marijampolės regioninės plėtros tarybos pirmininkų pareigas ėję asmenys.

Regioninės politikos formavimo valstybėje klausimai buvo deleguojami vis kitoms ministerijoms ar institucijoms. Iš pradžių - Ūkio, vėliau po truputį Vidaus reikalų ministerijai, jau ir anksčiau turėjusiai Regioninės politikos departamentą.

Formavę euroregiono, kaip viešosios įstaigos veiklą pagal suderinimą su VRM, vėliau ir su Ūkio bei Teisingumo ministerijomis bei Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu, patyrėme, kad jų ankstesni, o ypač 2015-2016 metų derinimai dar kitų valstybės institucijų sprendimais yra laikomi klaidingais. Jos 2019 m. pabaigoje priėmė sprendimus, kuriais nekreipiama dėmesio į ligšiolines kitų „pirmųjų“ institucijų, t.y. ministerijų bei pačių Viešųjų įstaigų veiklos nuostatas. Nesusipratimai ir finansiniai nuostoliai tenka pagal galiojančią teisinę tvarką veikiančioms viešosioms įstaigoms.

Dėl valstybės politikos ir viešųjų įstaigų teisinės bazės suderinamumo dar kartą (2020.02.14) kreipėmės į Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, prašant pateikti išaiškinimą, kaip valstybėje turėtų būti laikomasi jų priimtu įstatymu suformuotų politinių ir administracinių nuostatų.

Gavome komiteto pirmininkės atsakymą, kad Seimas neformuoja (!) valstybės politikos viešosioms įstaigomsir nurodė kreiptis į šią politiką formuojančią Ekonomikos ir inovacijų (buvusią Ūkio) ministeriją.

Nauju raštu 2020.02.21 kreipėmės ir į ją. Gavome EIM atsakymą, kad jau nuo 2020.01.01 pareiga formuoti viešųjų įstaigų politiką perleista Vidaus reikalų ministerijai. Šis atsakymas-raštas 2020.03.02 nusiųstasir jai, bet atsakymo nežinome.

Lietuvoje yra daug priekaištų dėl trūkumų regioninei politikai, jos nuostatoms, dėl pačių regionų nebuvimo. Š.m. balandžio mėnesį ministerijoje buvo panaikintas ir pats Regioninės politikos departamentas, naujai sukurtam departamentui (ministerijai) pasiliekant tik ES lėšų planavimą ir skirstymą.

Gal tai ir yra tikroji priežastis, kodėl pasienio bendradarbiavimui įkurti euroregionai Lietuvoje niekaip negali gauti Vakarų šalyse, tarp jų ir kaimyninėje Lenkijoje įprastų teisių bei dalyvauti pasienio bendradarbiavimo politikos, programų kūrime ir valdyme, negali deleguoti į šias struktūras savo atstovų kaip tikrųjų narių.

Gal tai atsakymas ir į klausimą, kodėl valstybės struktūrose niekas nenori formuoti ir atsakyti už regioninės politikos, euroregionų, viešųjų įstaigų klausimus, o tik valdyti pasienio bendradarbiavimui skirtas lėšas.

Dažnai sakoma, kad nesusipratimai mūsų šalyje kyla dėl netinkamų ES reikalavimų. Manau, kad dažniausiai tai tik priedanga pasiteisinimui. Papildomai siūlau susipažinti su vienu iš ES „reikalavimų“ (laikantis jo nesusipratimų būtų gerokai mažiau), t.y. 2005.12.01 Europos Parlamento rezoliucija dėl Euroregionų vaidmens regioninės politikos plėtros sferoje:

„ ... A.   kadangi dėl 2004 m. gegužės 1 d. įvykusios Europos Sąjungos plėtros iki 25 valstybių narių padidėjo skirtumai tarp Europos regionų ir kadangi dėl tolesnės plėtros šie skirtumai gali dar labiau padidėti, be to, kadangi dėl minėtos plėtros smarkiai padidėjo pasienio regionų skaičius; kadangi būtina paminėti, kad euroregionai atliko lemiamą vaidmenį įveikiant sienas Europoje, sukuriant geros kaimynystės santykius, suartinant žmones abiejose sienos pusėse ir sulaužant prietarus visų pirma bendradarbiavimo tarp valstybių vietiniu ir regioniniu lygiais pagalba,

B.   kadangi regioninius skirtumus išsiplėtusioje Sąjungoje reikia mažinti ir siekti juos panaikinti vykdant veiksmingą sanglaudos politiką, kuria siekiama darnaus vystymosi ES,

C.   kadangi vienas iš veiksmingos sanglaudos politikos ir Europos integracijos reikalavimų yra užtikrinti tvarią tarpvalstybinio bendradarbiavimo raidą ir pagaliau nugalėti sunkumus, su kuriais iki šiol buvo susiduriama finansuojant bendrus projektus, vienodai naudingus vietos valdžios institucijoms ir regionams abiejose sienos pusėse,

D.   kadangi euroregionai ir panašios struktūros yra svarbios tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonės, kurios turi būti toliau vystomos bei tobulinamos, ir kadangi jie turi įgauti tam tikrą teisinį statusą,

E.   kadangi pagrindinis euroregionų tikslas – skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą kultūros, švietimo, turizmo ir ekonominiais klausimais bei bet kuriuo kitu kasdienio gyvenimo aspektu tarp nebūtinai ES valstybių narių susisiekiančių regionų, vietos bendruomenių, regioninių valdžios institucijų, socialinių partnerių ir kitų veikėjų,

F.   kadangi Europos pasienio regionų asociacija pateikė kelis pranešimus dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo padėties Europoje ir parengė tarpvalstybinės teisinės priemonės dėl Europos Komisijos ir Regionų komiteto decentralizuoto bendradarbiavimo tyrimą,

1.   mano, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus Europos sanglaudai ir integracijai ir todėl turi būti labai remiamas;

2.   ragina valstybes nares skatinti euroregionus kaip vieną iš tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonių; ....“

Plačiau skaityti:https://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT%20TA%20P6-TA-2005-0448%200%20DOC%20XML%20V0//lt.

 

Gintaras Skamaročius

VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius,

PRS „Euroregionas Nemunas“ tarybos pirmininkas,

2000-2012 Europos pasienio regionų asociacijos vykdomojo komiteto narys
  Atgal Archyvas Spausdinimo versija  
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų nėra
© NEMUNO EUROREGIONO
MARIJAMPOLĖS BIURAS.
Visos teisės saugomos.


Naujienų portalas yra projekto „Nemuno euroregiono įvaizdžio gerinimas ir informacijos sklaida“ dalis.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga

Sprendimas: Idamas.
Naudojama Smart Web sistema.